Prieš pasirašydami sutartį su nauju partneriu, išsiųsdami prekes su atidėtu mokėjimu ar suteikdami mokėjimo terminą, verta ketvirtį valandos skirti tam, ką apie jį sako viešieji registrai. Lietuvoje to viešai prieinama daug ir nemokamai.

1. Raskite įmonę Juridinių asmenų registre

Pradėkite nuo įmonės kodo — devynių skaitmenų numerio, kurį įmonė gauna įrašoma į registrą. Tai pagrindinis jos identifikatorius, jis nesikeičia ir po išregistravimo neskiriamas niekam kitam. Jei turite tik pavadinimą, ieškokite pagal jį ir įsitikinkite, kad tai ta įmonė: panašių pavadinimų daug.

Žiūrėkite tris dalykus: ar įmonė veikianti, ar likviduojama, kada buvo įregistruota ir kokia jos teisinė forma. Vakar įsteigta UAB savaime nėra blogas ženklas, bet reiškia, kad neturite istorijos, pagal kurią galėtumėte spręsti.

2. Pažiūrėkite, kas stovi už įmonės

Registras skelbia vadovus ir dalyvius. Svarbūs du klausimai: ar asmuo, su kuriuo deratės, tikrai turi teisę atstovauti įmonei, ir ar vadovai neseniai keitėsi. Pasikeitimas savaime nieko nesako — pasikeitimas tuoj prieš didelį sandorį vertas klausimo.

3. Patikrinkite nemokumo informaciją

Šis žingsnis daugelyje šalių nėra toks paprastas, o Lietuvoje jis nemokamas ir greitas. Juridinių asmenų registras ir teismų informacija parodo, ar įmonei iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Pradėta byla keičia viską: mokėjimai vėliau gali būti ginčijami, o jūsų reikalavimas stoja į eilę.

4. Patikrinkite PVM mokėtojo kodą ir PVM statusą

Jei partneris išrašo sąskaitą su PVM, jis turi būti PVM mokėtojas. PVM mokėtojo kodą formos LT ir 9 arba 12 skaitmenų patikrinkite Europos Komisijos VIES sistemoje. Ir svarbiausia — pažiūrėkite, ar jis nėra įrašytas kaip nepatikimas PVM mokėtojas. Jei taip, galite tapti atsakingi už PVM, kurio jis nesumoka. Tai konkreti Lietuvos rizika ir verta atskiro straipsnio.

5. Perskaitykite finansinių ataskaitų rinkinį

Finansinių ataskaitų rinkiniai teikiami Registrų centrui ir skelbiami Juridinių asmenų registre; jie vieši. Žiūrėkite pajamas, laikotarpio rezultatą ir ypač nuosavą kapitalą: jei jis neigiamas, įsipareigojimai viršija turtą.

Pats rinkinio nebuvimas yra signalas. Įstatymas įpareigoja jį pateikti, ir nemaža dalis Lietuvos įmonių to nevykdo — todėl trūkumas savaime nereiškia bėdų, bet veikiančiai įmonei, kuri metais nieko neskelbė, tai klausimas, kurį verta užduoti.

Ką tai reiškia

Nė vienas iš šių punktų pats nėra sprendimas. Kartu jie duoda pakankamai aiškų vaizdą, kad nuspręstumėte, ar prašyti avanso, trumpinti terminus, ar tiesiog tęsti. Ir visi penki vieši — niekieno leidimo žiūrėti nereikia.